Notarui pateikti klausimai Teismų praktika
Laba diena, mano seneliu sodyba randasi kedainiu raj.,josvainiu sen.,kampu kaime(pirmos eiles paveldetojai jau yra mire,like tik anukai).Po seneliu mirties sodyba buvo parduota tais laikais buvusiam kolukiui. Po kiek laiko sodyba isigyjo seimyna(mama bei sunus).Savininkai jau yra mire,bet pries mirti sodyba spejo perparduoti.Dokumentai iki siol taip ir liko nesutvarkyti.Sodyba tebepriklauso mirusiems seimininkams.Siuo metu sodyba-labai apleista...Noreciau ja isigyti.Visus dokumentus,kad tai mano seneliu statyta sodyba,turiu.Kokiu budu galiu tvarkyti dokumentus,jei niekur negaliu suzinoti "esamu" seimininku kontaktu?Nei seniunija,nei kaimo seniunas jokios informacijos neturi... Aciu uz informacija. Pagarbiai, Ilona Greičiuvienė
Rengiamas. Klausimas
Ar galioja paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriame nurodyta, kad skola turi būti sumokėta iki 2010-02-01?
Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Kai terminas apibrėžiamas nurodant, kad vekselis turi būti apmokėtas per tam tikrą laiką nuo jo išrašymo, vekselyje turėtų būti nurodomas konkretus dienų ar mėnesių skaičius. Nepaisant to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vekselyje nurodytas terminas ,,ne vėliau kaip iki tam tikros datos", tolygus termino apibrėžimui, kai vekselis turi būti apmokėtas per tam tikrą laiką nuo jo išrašymo. (Lietuvos Auščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007. Taigi, Jūsų atveju, remiantis minėta Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi, vekselis išrašytas apmokėti per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos. Išduodant neprotestuotiną vekselį, vekselio turėtojas buvo atleistas nuo pareigos įforminti protestą dėl neakceptavimo arba neapmokėjimo, kad vekselio turėtojas galėtų pasinaudoti reikalavimo teise. Vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Todėl toks paprastasis neprotestuotinas vekselis galės būti pateiktas apmokėjimui tik suėjus jame nurodytam terminui, t.y. 2010 m. vasario 01 d. arba per dvi po šios dienos einančias darbo dienas.Tačiau dėl tikslesnės informacijos būtina susipažinti su pačiu vekseliu.
Ar gali notaras atsisakyti pradėti paveldėjimo bylą, jeigu nepateikiami įpėdinio giminystę įrodantys dokumentai?
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Notaras, atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę, tačiau įstatyme nėra imperatyviai numatyta, jog nepateikus atitinkamų giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų būtų pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą.
Ar galima sudaryti neatšaukiamą įgaliojimą ir ar galima kokiomis nors aplinkybėmis jį atšaukti?
Lietuvos Respublikos CK 2.146 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymai arba šalių sutartis gali nustatyti atvejus, kuriais išduodamas neatšaukiamas įgaliojimas. Esant neatšaukiamam įgaliojimui, įgaliotojas neturi teisės atšaukti įgaliojimo prieš terminą. Įstatymas nenumato, kad toks išankstinis susitarimas būtinai turi būti įformintas rašytine forma. Įgaliojime esanti nuostata apie jo neatšaukiamumą savaime reiškia, kad šalys taip susitarė ir tas jų susitarimas yra įrašytas į įgaliojimą. Tai itin svarbu, kai įgaliojimą tvirtina notaras. Notaro pareiga yra užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių. Preziumuojama, kad notaras išaiškino sandorio šalims sandorio esmę ir jo padarinius. Įgaliotinis gali pagrįstai tikėtis, kad įgaliojimas per šalių sutartą laikotarpį nebus atšauktas.
Kokiais atvejais nereikalingas žemės sklypo savininko sutikimas, kai perleidžiami kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantys pastatai?
LR CK 6.394 str. 3 d. suteikia teisę savininkui parduoti nekilnojamuosius daiktus be žemės sklypo savininko sutikimo, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. birželio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A14-1057-06 yra konstatavęs, kad pagal CK 6.349 str. 3 d. parduodant nekilnojamąjį daiktą,kai sutarties šalys neturi ketinimų keisti žemės sklypo, ant kurio šis daiktas yra, naudojimo sąlygų, teisė naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi pereina įstatymo pagrindu. Tai reiškia, kad žemės sklypo savininko sutikimo teisių į žemės sklypą perleidimui nereikia, be to jis iš viso neturi valios leisti ar drausti tokį perleidimą.
Laba diena. Gyvenant santuokoje su su sutuoktine 1992 m. šeimai buvo suteiktas dviejų kambarių kooperatinis butas. Nuosavybės teisė į butą įregistruota tik 2005 metais, remiantis Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pažyma. Ar šis butas yra laikomas sutuoktinės, ar mūsų abiejų nuosavybe?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos principas) ypatumas yra tas, kad tam, jog viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės aiškinimo taisyklė tretiesiems asmenims reiškia, kad įrašai nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami. Nesant registro dokumentuose nuorodos, kad butas priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, notarui nėra pagrindo abejoti kitaip, t. y. kad buto savininku laikytinas dar ir asmuo, kuris buvo sutuoktiniu turto įgyjimo metu. Esant tokioms aplinkybėms negalima reikalauti, kad notaras atliktų tyrimą, koks yra parduodamo buto faktinis statusas, ir jį konstatuotų kitokį, nei įregistruota viešame registre.
Kokiais atvejais dokumentas, kurį norima panaudoti Lietuvoje, turi būti legalizuotas?
Kiekvienas užsienio valstybėje išduotas oficialus dokumentas, kad būtų panaudotas Lietuvos Respublikoje, turi būti arba legalizuotas, arba patvirtintas apostille. Dokumentai, išduoti valstybėse, prisijungusiose prie 1961 m. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, neturi būti legalizuoti, tačiau turi būti patvirtinti pažyma apostille. Ši Konvencija nustato vienpusę legalizavimo procedūrą, kuomet dokumento tikrumas turi būti patvirtinamas tik dokumento kilmės valstybėje, pažymint jį specialia Konvencijoje nustatyta pažyma apostille. Lietuvos Respublika yra šios Konvencijos dalyvė, todėl Lietuvos Respublika pripažįsta užsienio valstybių, Konvencijos dalyvių dokumentus, patvirtintus pažyma apostille.
Visi kiti oficialūs dokumentai, išduoti valstybėse, neprisijungusiose prie 1961 m. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo, turi būti legalizuoti. Visi šie dokumentai turi būti legalizuoti juos išdavusios valstybės kompetentingoje institucijoje. Paprastai tai yra tos valstybės Užsienio reikalų ministerija arba diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga. Šie dokumentai turi būti antrą kartą legalizuoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsuliniame departamente. Dokumentus legalizuoti galima pateikti tiesiogiai arba per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas užsienyje.
Laba diena. Noriu paklausti apie notaro patvirtinto testamento galia. mano senelis savo testamente man palieka po savo mirties buta. Ar jis gali persigalvojes be mano ziniospakeisti savo nora testamente ir perdaryti testamenta palikdamas buta svetimamzmogui?Ir ar as turesiu kokia nors teise prasyti savo dalies teisiniu budu po jomirties? Ar paskutinio testamento valia yra negincijama?aciu.
Vadovaujantis LR CK 5.2 str. 2 d., pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Vadovaujantis LR CK 5.19 str. 1 d., kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims, pagal CK 5.35 str. 2 d. vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui.
Pagal CK 5.20 str. teisę į privalomąją palikimo dalį, suteikiančią teisę gauti palikimą nepriklausomai, kad egzistuoja testamentas, turi palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas. Antra vertus, asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.